Prancuzija lietuviams buvo nuo seno žinoma, bet apsigyventi joje pradejo po 1831 metu sukilimo. 1831 metu gruodžio 10 diena Paryžiuje buvo ikurta Lietuvos ir Rusijos žemiu draugija, kuriai pirmininkavo grafas Cezaris Plateris (1810-1869). Po 1863 metu sukilimo lietuviu pabegeliu pagausejo, isikure ir lietuviu draugija "Želmuo" (1886-1915), kuri iš pradžiu priklause lenku tautinei sajungai, o nuo 1896 metu veike savarankiškai. Ši draugija turejo turtinga biblioteka, kurios dalis po Antro pasaulinio karo pateko pas diplomata A.Geruti Šveicarijoje.
Šios draugijos veikla nutruko 1915 metais. Paryžiuje gyvene lietuviai palaike ryšus tarpusavyje, nepamiršo Lietuvos. 1918 metais paskelbus Lietuvai nepriklausomybe, Prancuzijos lietuviai talkino atgimusiai Lietuvai, jos pasiuntinybei Paryžiuje. Prancuzijoje mokesi nemažai lietuviu, veliau tapusiu žymiais mokslininkais, menininkais, valstybes veikejais. 1926 metais Paryžiuje buvo isteigta lietuviu studentu draugija. Pasaulines parodos metu 1937 metais Paryžiuje koncertavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentu choras, vadovaujamas K.Kavecko.

Žinios iš Lietuvos apie sovietu okupacija antro pasaulinio karo dešimta menesi užklupo Prancuzijos lietuvius nelauktai ir atskyre juos nuo Lietuvos. Antrajam pasauliniam karui baigiantis, dalis lietuviu pasitrauke iš Lietuvos i Vokietija, nes jau buvo pergyvene pirmosios sovietine okupacijos žiaurumus ir norejo išsigelbeti nuo juos vel laukusiu persekiojimu. Karui pasibaigus, lietuvius pabegelius, kaip ir kitu Rytu Europos kraštu pabegelius Vokietijoje, eme globoti tarptautinee organizacija UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration). Pabegeliai buvo apgyvendinti DP (Displaced persons -išblokštu asmenu) stovyklose, kur vyko platus kulturinis gyvenimas, kol neprasidejo emigracija iš Vokietijos. Didesnei daliai lietuviu pavyko emigruoti i JAV, pasinaudojus tenai 1948 metais paskelbtu istatymu priimti pabegelius. 1944 metu rugsejo 15 diena Paryžiuje buvo ikurta Prancuzijos lietuviu šalpos draugija, kurios veikla prancuzai pripažino tik 1947 metais, ir draugijos pirmininke buvo išrinkta Ona Backiene. Šios draugijos darbus pareme BALF'as (Bendrasis Amerikos Lietuviu Fondas) per savo igaliotini Lietuvos pasiuntinybes Prancuzijoje patareja dr. Stasi A.Backi. Taip BALF'as galejo tikslingiau paskirstyti siunciama parama maisto produktais ir pinigais cia gyvenusiems lietuviams. Prie šalpos veliau prisidejo CARE (Cooperative for American Remittances to Europe), bei Laisvosios Amerikos komitetas (LAK). BALF'as ir Prancuzijos lietuviu šalpos draugija rupinosi emigracijos reikalais, dokumentu gavimu. Nuo 1946 metu prie BALF'o igaliotinio pradejo veikti komitetas, kurio pirmininku buvo dr. A.Kucas-Kucinskas (istorikas), veliau pirmininkavo Pranas Dulevicius. Komitetas padejo suorganizuoti VLIK'o (Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo komiteto) ir Lietuvos diplomatu pasitarimus 1947 ir 1952 metais Paryžiuje.

Suprate, kad grižimas i laisva Lietuva tolsta, lietuviai nusprende jungtis i bendruomenes kiekviename krašte, kur gyveno, ir VLIK'as Vokietijoje paruošti joms plataus masto struktura sudare Laikinaji organizacini komiteta (LOK), kuriam vadovavo prel. M.Krupavicius. Prancuzijoje lietuviu šalpos draugijos iniciatyva 1953 metais buvo sudarytas taip pat Laikinasis organizacinis komitetas, kuriam vadovavo kun. Jonas Krivickas. Jis studijavo folosofija ir socialinius mokslus Strasburo universitete, kur mokesi ir lietuviai-pabegeliai. O 1945-1955 m. jis buvo Strasburo lietuviu kapelionas ir lietuviu sajungos pirmininkas. 1953 m. ivyko pirmieji rinkimai
i Prancuzijos Lietuviu Bendruomenes taryba. Šios tarybos pirmininku buvo išrinktas
Eduardas Turauskas, o valdybos pirmininke - Ona Backiene. Bendruomenes bustine tapo Stasio
ir Onos Backiu butas, kol jie nepersikele i Vašingtona (JAV) 1960 metais, nors Lietuviu bendruomenes raštine keleta metu veike 26, rue de Navarin Paryžiuje. Tam paciame mieste veike Lietuviu studentu draugija, ateitininku draugove, Lietuviu federalistu sajunga, kurios pirmininku buvo E.Turauskas, pulk. J.Lanskoronskis. E.Turauskas globojo ir lietuviu žurnalistu bureli. Nuo 1946 metu pradejo veikti Lietuviu kataliku misija Paryžiuje, kuria oficialiai iteisino 1948 metais. Šiai misijai vadovavo tevai jezuitai J.Kubilius, K.Peckys ir kunigai dr. F.Jucevicius, kun. Jonas Petrošius ( nuo 1955 metu iki dabar).

Jam sielovada veliau pratese ir Belgijoje. Lietuves vienuoles atvykdavo nuo 1925 metu iki II pasaulinio karo i ivairius Prancuzijos vienuolynus, tarpininkaujant Švekšnos klebonui prel. J.Maciejauskui. Manoma, kad iš viso buvo apie 100 seseliu Prancuzijos vienuolynuose, jos visada palaike glaudžius ryšius su Prancuzijos lietuviu bendruomene.

Lietuves, gyvenancios Prancuzijoje, aktyviai veike Pasauliniame Motinu Sajudyje, isteigtame 1949 metais.Tarp Sajudžio ikureju buvo Veronika Karveliene (1898-1952), o jos darba Sajudyje tese O.Backiene, B.Venskuviene ir E.Turauskiene - jos dalyvavo ir Pasaulio Kataliku Moteru Organizaciju Unijos Tarptautinio Biuro veikloje. Studijavusieji atgaivino prieškaryje Prancuzijoje veikusia Lietuviu studentu draugija. Ši draugija veike kaip sekcija Lietuviu šalpos draugijoje, o veliau kaip Prancuzijos lietuviu bendruomenes sekcija. Studentu draugijos iniciatyva susibure lietuviu tautiniu šokiu grupe, kuri pirma karta pasirode 1948 metu vasario 16 diena. 1951 metais Laisvosios Europos komitetas, noredamas paremti Rytu Europos pabegeliu studijuojanti jaunima, Robertsau pilyje prie Strasburo isteige Laisvosios Europos kolegija. Kolegijoje tarp kitu Rytu Europos tautu studentu buvo 9 lietuviu studentai, lietuviu grupes vadovu buvo doc. dr.J.Grinius. 1951 metais Mulhouse buresi iš tarnybos svetimšaliu legione sugriže pirmieji buvusieji legionieriai. Ju buvo apie dvidešimt ir jais rupintis buvo paskirtas jaunas kunigas J.Petrošius. Tokiu legionieriu po karo bus apie pora šimtu, tai buve prancuzu karo belaisviai, kuriems grese sugražinimas sovietams, jei nestotu i legiona. O i vokieciu kariuomene jie buvo sugaudyti per persekiojimus vokieciu okupacijos metu (1941-1944) Lietuvoje.

1952-1953 metais buvo paskelbtas lietuviu, gyvenanciu Prancuzijoje, skaicius - 1030 lietuviu, iskaitant ir vaikus.

1954 metais ivyko Pasaulio Lietuviu Bendruomeniu Europos kraštu pirmininku suvažiavimas, o 1957 metais Prancuzijos Lietuviu Bendruomeniu apylinkiu pirmininku ir seniunu suvažiavimas.

1958 metais Šv.Kazimiero penkiu šimtu metu gimimo sukakties minejima Paryžiaus Kataliku Institute globojo Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Feltin, pirmininkavo buves prancuzu ministras pirmininkas Robert Schuman. Minejime žodi tare dr. S.A.Backis, o paskaita skaite vyskupas J.Rupp, artimas lietuviu biciulis. Menine programa atliko Kataliku Instituto choras "La Faluche" , dainuodamas lietuviškas dainas. Minejima Lietuviu kataliku misijos vardu surenge kun. J.Petrošius.

1961 metu Vasario 16-tos proga Paryžiaus radijas transliavo lietuviška valandele, skirta pavergtai Lietuvai. 1967 metu pradžioje keli bendruomenes nariai, remdamiesi išgalvotais faktais, kiršino JAV lietuvius prieš Prancuzijos Lietuviu bendruomenes valdyba, nes Paryžiaus kinemateka 1966 metu gruodžio 2 diena parode Vytauto Žalakeviciaus filma "Niekas nenorejo mirti".

Prancuzijos lietuviu bendruomene rengia minejimus Vasario 16- tos , Lietuvos globejo Šv.Kazimiero švenciu, Motinos Dienos progomis. Bendruomenes nariai susitinka karta per menesii ir po mišiu visi renkasi bendru pietu. Kunigo J.Petrošiaus iniciatyva lietuviu bendruomenes nariai mišiose vieni iš pirmuju meldesi lietuviškai, nebe lotyniškai.

Nuo 1949 metu PrLB leidžia biuleteni, kuris 1954 metais buvo pavadintas "Prancuzijos lietuviu žiniomis". Biuletenyje pateikiama informacija ir prancuzu kalba. 1949-52 m. Jone Deveikyte-Navakiene (Deveike) redagavo biuletenii "Darbo rankos", tai buvo lietuviu darbininku leidinys. 1945-1950 metais dr. S.A.Backis leido "Questions Lithuaniennes. Documentation et Matériaux" išejo 33 sasiuviniai; nuo 1951 metu jis kartu su Jurgiu Baltrušaiciu redagavo "Bulletin Lithuanien" (išejo 8 numeriai). Prancuzijos lietuviu bendruomenes jaunimo leidinio "Vytis" pasirode du numeriai. 1966 metais kun. J.Petrošiaus rupesciu buvo išleista Sibiro maldu knygele "Marie sois notre Secours" (Marija , gelbek mus). Nuo 1968 metu iki nepriklausomybes atstatymo Birute Venskuviene redagavo "ELTOS" biuleteni prancuzu kalba. Prancuzijos lietuviu bendruomene reme Vasario 16-tos gimnazija, aukojo Vyduno paminklui. 1976 metais ji padejo prie Paryžiaus surengti 23-aja Europos lietuvišku studiju savaite "Les Fontaines" Chantilly ir 1981 metais 28-aja studiju savaite Chateau de Montvillargenne, Gouvieux mieste netoli Paryžiaus. 1982 metu birželio 23 diena St. Merri banycioje Paryžiuje buvo surengta solidarumo vakarone už kankine Lietuva. Ir kitose vietovese buvo rengiami informaciniai susirinkimai supažindinti prancuzu visuomene su okupuotos Lietuvos padetimi. Lietuviu kalba buvo destoma Aix-en -Provence universitete ir Paryžiaus Rytu kalbu ir civilizaciju institute (Institut national des langues et civilisations orientales-INALCO) nuo 1975 metu. Cia ja nuo 1979 iki 1985 metu deste Žibuntas Mikšys. Jis Jean-Pierre Menthanon slapyvardžiu paraše knygele "La Lithuanie, pays entre deux mondes " (Lietuva, kraštas tarp dvieju pasauliu), kuria 1982 metais išleido PrLB. Antraja jos laida išspausdino "Baltos lankos" Vilniuje. Pokario metais Paryžiuje gyveno ir dirbo menininkai Vytautas Kasiulis (1918-1955), Antanas Moncys (1921-1993), Pranas Gailius, Adomas Raudys ir Žibuntas Mikšys, mokslininkai Algirdas Julius Greimas (1917-1992), Jurgis Baltrušaitis jaunasis (1903-1988), Jone Deveikyte-Navakiene (Deveike, 1907-1965), Georges Matore (1908-1998). Lietuvai atgavus nepriklausomybe i bendruomenes veikla isijunge muzikai Muza Rubackyte, Giedrius Gapšys ir kiti. Prancuzijos lietuviu bendruomenes valdyba nuolat palaiko ryšius su "Milašiaus biciuliu draugija" Paryžiuje (L'Association des amis de Milosz), kuri tyrineja rašytojo ir pirmojo Lietuvos diplomato Prancuzijoje Oskaro Milašiaus (1877-1939) gyvenima ir kuryba. Profesorius Georges Matore, prieš kara destes prancuzu kalba Lietuvoje, Pr.lietuviu bendruomenes garbes teismo narys, atgimimo laikotarpiu ikure prancuzu universitetu profesoriu draugija "Laisve Pabaltijo kraštams", renge simpoziumus, ragino padeti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sugrižti i Europa. Draugija siunte knygas i Lietuva, kviete studentus i Prancuzijos universitetus. Daug ivairiuose miestuose isisteigusiu Prancuzijos-Lietuvos draugiju siuncia humanitarine pagalba ir remia Lietuva, ju atstovai atvyksta i Vasario 16-tos minejima Paryžiuje ir, susitike su PrLB atstovais, koordinuoja šalpos veikla. Prancuzijos lietuviu bendruomenes tarybos ir valdybos pirmininkais yra buve: Ona Backiene, Žibuntas Mikšys, Ricardas Backis, kun.Jonas Petrošius, Pranas Dulevicius, Sofija Jokubauskaite-Pagnier, kun.dr.Feliksas Jucevicius, Jonas Tomkus, Perkunas Liutkus, Eduardas Turauskas, Karolina Masiulyte-Paliuliene, Adolfas Venskus. Prancuzijos lietuviu bendruomene 1999 metais išrinko nauja taryba, kurios pirmininku tapo Žibuntas Mikšys, valdybos pirmininke Inga Januityte-Lanchas. Taryba kun. J.Petrošiui už ilgamete veikla Lietuviu bendruomenes labui suteike Bendruomenes Tarybos garbes pirmininko varda. Daug mišriu šeimu isijungia i bendruomenes veikla. Šiuo metu Prancuzijos lietuviu bendruomene turi apie 1000 nariu.